Lošimo namai, kuriuos verta išbandyti Lietuvoje
Pirmąsyk gyvenime lošimo namuose teko dar tuo metu, kai savo kišenpinigius užsidribdavau, atlikdamas slapto pirkėjo vizitus. Taip kartą man teko užduotis apsilankyti keliuose namuose ir įvertinti kaip gerai dirba jų darbuotojai. Tie keli vizitai tuo metu sujaukė mano gyvenimą, taip pamėgau pokerį, kurį iki šiol žaidžiu.
Savo klientus intensyviai visuose miestuose tyrė „Olimpic Casino“. Reikėjo įvertinti ne tik kaip su klientais pasisveikinama, bet ir kokiu mostu paduodami žetonai. Pirmu mano taikiniu turėjo tapti Panevėžio „Olimpic Casino“. Vos tik įėjęs pasijutau pakerėtas prabangos ir to ore tvyrančio azarto. Atrodė taip, tarsi viskas aplink juo būtų persisunkę. Įsigijau naujoko paketą už 10 eurų. Už tai gavau ne tik vieną nemokamą gėrimą, bet ir progą pažaisti prie automatų bei ruletės. Turėjau apsimesti, kad visiškai nemoku elgtis su kliento kortele. Tą vakarą man sunkiai sekėsi įgyvendinti savo, kaip slapto pirkėjo užduotį ir pralošti visą naujoko paketą – prie visų lošimo automatų laimėjau po kelis eurus. Malonios ir dailios darbuotojos mane palydėjo prie ruletės. Ten jau buvo nusėstos beveik visos kėdės. Pasirinkau vienintelę laisvą likusią. Žaidėjai plūdosi kaip ten sakoma, kaip kokie vežikai. Krupjė prie stalo greitai susitvarkė su keikūnais. Buvo smagu žiūrėti, kaip nenuolaidžiaujama. Pasijutau visai saugiai. Ir aptarnavimas buvo puikus. Vos tik spėję išgerti savo gėrimą, jau matai darbuotoją šalia. Taip galima ir padauginti. Bet ko jau ko, tai ne gėrimų tąnakt padauginau. Mano vizitas „Olimpic Casino“ užtruko maždaug apie penkias valandas. Tas laikas prašvilpė greičiau nei geriausiame kine. Kai laimi devynis kartus iš eilės prie ruletės, tikrai nesinori namo. Tąkart visus darbuotojus įvertinau tik pačiais aukščiausiais balais.
Nors sako, kad naujokams sekasi ne šiaip, kada lošimų namais stebi naujus žmones ir neva taip specialiai padaroma, kad tie naujokai šiek tiek laimėję į lošimo namus grįžtu vėl ir vėl. Nė velnio. Šiaulių „Olimpic Casino“ man sekėsi dar geriau. Ir aplinka čia tokia visai faina kaip pačiame geriausiame Šiaulių naktiniame klube. Galima tiesiog ramiai visą vakarą pragurkšnoti prie baro, pasėdėti minkštuose krėsluose ir net užkasti. Nustebino ir lošimo automatų pasirinkimas. Jų buvo tiek daug, kad nė nežinojau prie kurio pirma sėsti. Kažkas šnekėjo, kad tą vakarą prie naujo automato išsisuko 18 tūkstančių eurų. Su tokia suma tikrai galima normaliai kurį laiką pagyventi: neblogą automobiliuką ar net vieną bendrabučio kambarį ne Vilniuje nusipirkti.
Žybsintys nauji automatai tą vakarą Šiaulių „Olimpic Casino“ mane praktiškai užhipnotizavo. Kaskart statydamas tik po 10 centų, laimėdavau po kelis eurus. Taip mano lošimų sąskaitoje greitai atsirado gal 30 Eurų. Su tokia suma nusprendžiau keliauti prie pokerio stalo. Buvom trys užkietėję pokeristai. Ir čia man sekėsi. Darbuotojai mane vis sveikino ir sveikino. Viena iš jų greitai išsiaiškinau, kad prieš kelias dienas švenčiau gimtadienį. Pasveikino. Gavau ne tik didžiulį nemokamą kokteilį, bet dar ir kuponą apsilankymui prie baro. Tuo metu nebūčiau nustebęs, kad dar ir „Happy Birthday“ man būtų sudainavę. Viskas buvo aukštumoje. Į šituos lošimos namus tikrai verta sugrįžti. Ir mano draugai taip sako. To visai negalėčiau pasakyti apie kitus lošimo namus, kuriuose net Vilniuje teko lankytis. Daug žmonių. Atrodo, kad srautas nereguliuojamas. Taigi, aptarnavimas ne tik viešbučiuose ar kavinėse svarbus dalykas, bet ir lošimo namuose.